- kūninis
- kū́ninis, -ė adj. (1) DŽ, kūnìnis (2) → kūnas 1: Kalbama apie kūninę pajėgą Vaižg. Kūninės, arba somatinės, ląstelės sudaro audinius rš. Žmogus, turėdamas kūną, yra kūnìnis padaras FT. Buvo laukiama sunkiausių kūninių ir dvasinių sutrikimų rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
